Vieną vakarą, po sunkios darbo dienos, nuėjau į „LDS Pamėnkalnio“ galeriją. Pirmas įspūdis - ... tuščia, labai tuščia. ... Pradėjau vaikščioti ir pajutau, kaip galvoje išnyksta mintys ir dienos rūpesčiai palieka mano gležnus pečius. ... Pralėkė mintis: „Čia nieko nėra“. 

Stiklinis stalas, už stiklo išplaukiantys vaizdai Luko Šiupšinsko ir Gintarės Stašaitytės meninėje kompozicijoje „4 valanda ryto“ tikroviškai atspindi rytinę tylą ir ramybę, kuomet viskas sustingę.

Gerai įsižiūrėjus į Dainiaus Trumpio meninę kompoziciją „Viltis“ suvoki, jog viltis, yra daug paprastesnė:  ji tiesiog iš gilumos kyla aukštyn.

O gal viskas tėra tik išplaukiantys vaizdai iš anapus (Povilas Ramanauskas Lanksčioji tapyba)?

Tad, jei norite nusimesti naštą, pajusti tylą ir suprasti, jog laiko ir erdvės pojūtis yra labai subjektyvus/reliatyvus ir puikiai išpildantys/ištirpstantys vienas kitame, apsilankykite „LDS Pamėnkalnio“ galerijoje vykstančioje parodoje „Imaginarium“. 

Šiuo metu Titanike vyksta paroda „Tapatybė – kaip menas“. Ši paroda įdomi, ekstravagantiška, gali pasirodyti  nesuprantama. Labai įstrigo meninio darbo pateikimas nufilmuojant visą darbo atlikimo procesą. Žmogus gali būti atviras pasauliui, o aplinkoje tiek visko daug, kad palaipsniui užsidedi šarvus. Nors iš tiesų pasaulyje tiek erdvės, kad gali tilpti visi: ir su šarvais, ir lankstūs.

Apsilankykite parodoje, jei įdomu pamatyti meną pateiktą filmavimo būdu. 

Autorė: Vaiva Čičelytė